įžeisti

1 įžeĩsti, įžeĩdžia, į̃žeidė tr. K, Rtr, Š; SD189,364, R60, MŽ80, MŽ²120, Sut, N, L, LL267, ŠT340, Šlč 1. R375, MŽ503 padaryti žaizdą, sužeisti: Įžeistas, suronytas R406, MŽ547. Jis galvoj į̃žeistas KII316. Įžeista sūnaus koja su peiliu, su kirviu, t. y. įkirsta, įpjauta, įbrėžta, numušta J. Bet tuo tarpu įžeistas nu jo paties žemaitis tame įkaitime krūtis jam ragotine parvėrė S.Dauk. Jūs pjaudamys įžeidat [bičių] motiną, nu ko paskui visas aulys prapula, o jūs patys nežinot, dėl ko S.Dauk. Du pasažieru (keleiviai) sunkiai suronytu, trys lengviai įžeisti LC1878,7. Čionai jis gyvolius kiek tikt galima įbaugina arba ir kokį nors iš jų įžeidžia Kel1881,27. Idant nepažeistumbei ant akmens koją tavo BPI265. Štai daviau jums galybę, idant mintumbit ant žalčių ir ant kurklių, ir ant visos galybės neprietelių, o nieko jūsų neįžeis BtLuk10,19. Šitame mūšyj buvo ir Judas, Joano brolis, įžeistas, bet Joanas vijo neprietelius iki į driūtąjį miestą Kedron Bb1Mak16,9. Aš prapuolusią suieškosu ir paklydusią parvesu, įžeistąją apraišiosu ir negalinčią pridabosu srš. ║ Kokius mums sopulius daro ugnis mūsų kūną įžeisdama S.Dauk. Ugnis skruzdėlei neužkenkė, ji pasiliko visiškai neįžeista J.Šliūp. | refl. N. 2. įkirsti, įkapoti: Už tai, kad tu teip daug augančių medžių girio[je] su kirviu įžeisdamas supūstyjai, tu, kol svietas stovės, turėsi kaip kuolas tvorą laikyti BsPI54. Kiti link labiausiai tokius lapus, kurie yra aptekę medaus rasa ar miltine rasa, plėšyti nu stiebų įžeidant žievę stiebų S.Dauk. Liepikė, žals medis, žaliuoja gražiai, jei kas ją įžeidžia, pavysta ji tuoj KlvD57. | refl.: Kad liulant ir tekant sulai atsikirs jų (slyvų, vyšnių) šaką ar įsižeis, tujau ištrykšta tiršti sakai S.Dauk. 3. arch. sugadinti, suardyti: Tu savo butą iš vidaus ir iš viršaus taipo budavok, kad ugnis jį negalėtų įžeisti S.Dauk. Įžeistas, pagadintas SD¹210. Neįgadintas, neįžeistas SD178. Nenori tada Dievas įžeist jo liuosybės SPI325. Nepavelijo Stanislovui išmesti pečiaus iš pirkčios (stubos), kurioje visų akys nuo dūmų buvo įžeistos Tat.

įžeistinaĩ adv. K, Rtr; N, Sut.

4. psn. užkrėsti, susargdinti: Pagadinu, įžeidžiu liga kokia SD¹211. Įžeidžiu, įnešu maran SD¹210. 5. Š, DŽ konkrečiais poelgiais ar veiksmais sukelti dvasinį sopulį, įskaudinti: Aš labai atsiprašau, jeigu Tamstą į̃žeidžiau NdŽ. Sako, į̃žeidžiau vaikiną be reikalo, nepamatęs darbo Kl. Įžeidą̃s žodis gilie įsmenga, negal užmiršti Krš. Toks jo pasielgimas tėvus ir seseris skaudžiai įžeidė, ir tėvai nutraukė sūnui teiktą ligi šiolei paramą LKXVII372. Aš tą dieną pasikarščiavau ir įžeidžiau be reikalo tėtušį B.Sruog. Tai reikštų skaudžiai tą merginą įžeisti, atsidėkoti užgaule už jos gerą širdį bei rūpestingumą V.Myk-Put. Man skaudu, kai mane žemina, įžeidžia, niekina J.Gruš. Jis įžeidęs visus aktorius ir griaunąs teatrą A.Škėm. Visus atžagariai žodžius verčia mano, rūpindamys mane įžeist kaip primano SGII26.

įžeĩdžiamai adv.: Adomas įžeidžiamai nusijuokė ir nuėjo J.Avyž. Moterys tiesiog įžeidžiamai nusisuko nuo Anės I.Simon. įžeĩdžiančiai adv.: Jis dingsta ir dar taip skambiai, taip įžeidžiančiai nusijuokia I.Simon. | refl. K, Rtr, Š, ŠT285, NdŽ: Jis buvo labai įsižeidęs, bet apie tai daug nekalbėjo LKI24. Kreivėnas neįsižeidžia, kad jauni iš seno pasišaipo, – įpratęs V.Bub. Dabar įsižeidė visos moterys, o Jūraitienė užsidegė kaip liepsna I.Simon. Rado ką į padanges kelti, – prapliupo [šarka] rėkti nuo tvoros, įsižeidusi, kad varnėnas šnekutis nekreipia į ją dėmesio (ps.) J.Avyž.

6. paniekinti (esant abstrakčiai situacijai): Jis mano garbę į̃žeidė KI64. Įžeĩsti kieno jausmus NdŽ. Popas sako, kad jau čia įžeĩdžia pravoslavų tikybą, o šitas ginas, kad nieko Pnd. Ji labai mane užgavo, kalbėdama įžeidžiamus mano garbę žodžius V.Krėv. Aš pasakysiu, kad paminklas įžeidžia tiesą J.Gruš. Kur įžeidžiama žmogaus savigarba, iš ten stengiamasi pabėgti rš. Širdis įžeista ir apsmūtnyta jaučias Kel1862,191. Jis metėsi kovų ugnin su įžeistos širdies aistra rš. Mes skepetą užsidėsim ant atvirosios ronos savo įžeistosios širdies ir savo peršulius dantis sukandę kęsim Kel1866,127. Gelbėk, kad jie (bažnyčios mokytojai) prapuolusias aveles suieškotų, įžeistąsias išgydytų brš. 7. pažeminti, parodyti nepagarbą: Jie tikėjos iš manęs kokį juos įžeĩdantį žodį išgirsti Plšk. Šis žodis kalbos bendrų ne tik neįžeisdavo, bet, priešingai, atrodė švelnus ir intymus A. Vencl. Negalvok, kad ta kalba būtų mane įžeidusi J.Balč. Įžeisite valstybę – aš sargybą pašauksiu. O įžeisit karalienę – aš pats nubausiu J.Gruš. Mes dar neparašėm, kad jis mane įžeidė ne tiktai žodžiu, bet ir veiksmu K.Saj. Žalčio, angio pekliškojo, skaudžiai esam įžeisti PG. \ žeisti; apžeisti; atžeisti; įžeisti; nužeisti; pažeisti; prasižeisti; sužeisti; užžeisti